bielyti

bielyti: ×biẽlyti, -ija, -ijo (brus. бялiц) tr. 1. Kv, Šmk lupti (odą): Tėvas aviną biẽlija Grz. 2. plikai kirpti, skusti: Bielija galvą (kaklą) Jsv. 3. baltinti: Gryčią biẽlija Ktk.
◊ óžį (óžius) biẽlyti Skdt vemti: Negerk, kad nereiktų óžio biẽlyti Pkr.
\ bielyti; išbielyti; nubielyti

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

bielinti — ×biẽlinti, ina, ino žr. bielyti: 1. Tėvas papjovė avį ir dabar biẽlina Kb. 2. Jau laikas avis biẽlinti Lp. ◊ ožius biẽlinti Lp vemti. bielinti; nubielinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbielyti — ×išbiẽlyti tr. išbaltinti: Pavadink meistrą, kad išbiẽlytų kambarį Up. Ant išbielytos sienos BBDan5,5. ◊ kailį išbiẽlyti primušti, prilupti: Palauk, aš tau išbiẽlysiu kailį KlvrŽ. bielyti; išbielyti; nubielyti … Dictionary of the Lithuanian Language
nubielyti — ×nubiẽlyti tr. 1. nulupti: Tuojaus medžio žievę nubielijo Žl. Jis sugauto šeško kailiuką nubiẽlijo Pš. 2. išbaltinti: Nubiẽlijo pečių, kur buvo suodina Ktk. bielyti; išbielyti; nubielyti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias